Tau neverta matyti šią naktį žvaigždžių
Nulieta it sidabru
Ore skraidančių jonvabalių
Ir išgirst žiogo smuiko natų.

Tu nevertas tą naktį paimti už rankų mane
Pasibelsti į širdį jausmų gaidele
Priversti parklupti susižavėjimo šypsena
Ir leisti pradėti kitą dieną su melo žinute.

Žinai bet tu nevertas, kad būčiau tavo juoko sutikta
Paliesta rankom, kuriuose dvelkia svetuma
O visą laiką regėčiau ironiją tavo akyse
Kuriose nuoširdumo nebėra.

Visąlaik kartojau šiuos žodžius
Ir verčiau suprasti, kad aš to \'neverta\'
Bet kasdien susitaikydavau su tuo, kad jaučiuosi nemylima
Žinojau, kad esu su tavimi, vien dėl to kad nesijausčiau vieniša.

Bet nebuvai vertas praleistų su manimi dienų
Kurie kaip tu sakei \'buvo iš tiesų nerealu\'
Nors puikiai žinojau, kad tai netiesa
Tu su manimi žaidei, kaip aš su tavimi kažkada
O žinai dėl ko?
Kad pavirsčiau toks kaip tu, egoistė prakeikta.