Minutė po minutės dūžta į akis...
Pasilieka tik šukės beprasmio laiko sūkury.
O jis bėga tekinas, basom kojom palikdamas pėdas senose širdyse.
O kad sugrįžtų purpurinė svajonė, paika šypsena, saulėta, ta - jauki diena...
Ak, akimirka žavinga, kurioje sutelpa tiek daug juoko, spindinčio džiaugsmo, sunkaus ilgesio, prisiglaudusios vienatvės - pilkai balto liūdesio.
Kartais pasiliekančio...
Širdie! Kodėl jau pailsai?... Juk tu dar gyva esi... esi, dar... gyva...
Be laiko sūkurio delne.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Mažylė
Sukurta: 2010-02-25 22:50:52
Tikrai taip :)
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-02-08 12:03:45
bėgančio laiko tema - neišsemiama...
Vartotojas (-a): Mažylė
Sukurta: 2010-02-06 13:17:23
kaip lietus/ stengiames myleti gyventi ir dziaugtis;)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-05 20:29:47
Tu dar gyva esi... Be laiko sūkurio delne. Tada viskas gerai :) - gyvenam mylim, juokiamės... Gražu, optimistiškai nuteikia nepaisant liūdnos pradžios.
Vartotojas (-a): Mažylė
Sukurta: 2010-02-05 17:38:02
Madeleine/ačiū už pagalbą, žinojau šitą skyrybą ir jos taisykles tik ,kad labai jau skubėjau rašydama, bet dėkoju;)
Laumele/ ;)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-05 15:44:50
,,spindintis džiaugsmas\"!!!!!!! Tikrai ,,prisiglaudusi vienatvė\"... ačiū ačiū ačiū :)
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-02-05 15:18:16
Pataisiau klaideles. Ateičiai - daugtaškį sudaro 3 taškai ir po jų turi būti paliekamas tarpas. Labai jausminga, atvira. Daugoka klišių.