Medis įaugęs į žemę,
Šaknis palaidojęs gilioje dirvoje,
Apsuptas liūčių ir vėtrų,
Laiškanešių ir raudančių krūmynų.

Purpuro žiedais pasėjęs viltį
Ugdo ją, gaivina, paskutiniu lašu tyru –
Samanų lietum – gaivina.
Supratimu vadina.

Atmerk žaibų prisotintas akis,
Tarytum šimtamečio kamieno
Užgultus, migdytus,
Žvelgiančius į tolį, į rytojų.

Prabuski, kelkis, nerymok,
Jau vyrai rūstūs kirvius nešas.
Prieblandos keliu jie traukia
Tavo vilties, šerdies link.