Vėjas žeria sniegą į akis.
Baltos adatėlės skaudžiai gelia.
Laukuose paklydusi pušis,
Vieniša, kaip aš, neranda kelio.
Baltos tolumos, balti keliai,
Pusnys pamiškėj suveltos miega.
Ir kada į širdį taip giliai
Man šiaurys pripustė šalto sniego?
Rodos, vakar vasara basa
Su manim laukais linksma kvatojo.
Gildė kojas rudenio rasa -
Į akis pažvelgti jai bijojau.
Ir nustebęs spokso židinys,
Apanglėjusiom akim į tylą.
Kai likimas, tarsi kalinys,
Be vilties su nuoskauda prabyla.
Skaudžiai plaka šėlstantis šiaurys -
Baltas rūkas akyse sustingo.
Kaip atverti vasarai duris?
Kaip surasti žodį stebuklingą?
Šaltą šaką lūpomis liečiu,
Apkabinus vienišą pušelę.
Gal pūga nurims lyg paryčių,
Gal tada ir mes surasim kelią.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-02-05 17:27:39
Patiko. Imu.
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-02-04 21:43:28
Labai ačiū visiems.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-04 21:22:53
Tik moterys gali gamtoje pastebėti tiek niuansų, o sueiliuota... vo!
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-04 21:06:08
...ir gležnumas tos vienatvės...atsidust belieka...nors eilės gražios atsiranda!...vadinas ne tuščiai ,,šiaurys pripustė šalto sniego...i širdį \"...dabar kitas širdis šildot
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-04 20:57:20
Geras rimas, gražios eilės, puikūs žodžiai :)
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-02-04 16:26:17
..pūgos kelyje, puikios eilės...
Vartotojas (-a): kaimojurgis
Sukurta: 2010-02-04 16:03:23
Viltis gi miršta paskutinė ? Arba nemiršta niekados :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-02-04 15:08:33
puiki žiemos metafora