Vėjas žeria sniegą į akis.
Baltos adatėlės skaudžiai gelia.
Laukuose paklydusi pušis,
Vieniša, kaip aš, neranda kelio.  

Baltos tolumos, balti keliai,
Pusnys pamiškėj suveltos miega.
Ir kada į širdį taip giliai
Man šiaurys pripustė šalto sniego?

Rodos, vakar vasara basa
Su manim laukais linksma kvatojo.
Gildė kojas rudenio rasa -
Į akis pažvelgti jai bijojau.

Ir nustebęs spokso židinys,
Apanglėjusiom akim į tylą.
Kai likimas,  tarsi kalinys,
Be vilties su nuoskauda prabyla.

Skaudžiai plaka šėlstantis šiaurys -
Baltas rūkas akyse sustingo.
Kaip atverti vasarai duris?
Kaip surasti žodį stebuklingą?

Šaltą šaką lūpomis liečiu,
Apkabinus vienišą pušelę.
Gal pūga nurims lyg paryčių,
Gal tada ir mes surasim kelią.