Šaunus eiliukas...Pralinksmino...

Ačiū Jums už eiles. Kas gi dar svetainėje palinksmintų, jei ne jūs su nepakartojamu jumoro jausmu. Pasijuokim nors ir iš nelinksmų dalykų, juk juoktis visada geriau nei verkt... :)

Man patiko :)...nors pati su savo romantika, pagal jūsų matavimus, ir papuolu į šio eilėraštuko rėmus:))...sveika kartais pasijuokt iš savęs - bet tam, reikalingas sugebėjimas tam tikras :)

Lyrinis herojus l. daug suvokia.

ir su zacirka dar džiaugies akimirka

zeniuk, ten klaidelė

Tas lyrinis herojus jau ir gyvena kaip su tikrais dantimis, užmerkdamas juos nakčiai kojūgalyje lovos, pasak jo, stiklinėje vandens, o toks nebrendyla savo samprotavimais. (ir viskas - neprivalgei - nebeišlaižysi.) būna ir tikrų bėdų, gimsta sveiki žmogiukai, o padaro iš jų pavyzdžiui „kepsniukus“, „atrodo kaip nedakepę kotletai - kada apkepę su krauju“, pasakė vaikų mama apie savo naujagimius dvynukus, po akušerės ale šildymo, ir visam gyvenimėliui nugarytės randuotos; patyrus jiems jau gyvenimo pradžioje labai sunkią fizinę trumą ir kartu psichologinę, po kurios prasideda operacijų krūva...; tik atėjus į šį pasaulį; - o odelė naujagimių krokodiliška...

Neaiški jūsų eiliuko idėja - arba „nebrendylos eilėraštis nors jis gyvena jau su dirbtinais dantimis“.

\"tas noras vėl jaunystę rasti
kai kam atrodo tarsi cirkas\" - stipriai pasakyta... :) Valio Zeniuk.

mieli moderatoriai, pataisykit prašau
lyg ---> lig

ačiū :)