dantys stiklinėj prie lovos galo
ir šypsena atrodo gan keistokai
o  bandymas dainuot vokalu
vien  gailestį tik sukelia ir juoką

tas noras vėl  jaunystę rasti
kai kam atrodo tarsi cirkas
jei kepsnio negaliu įkąsti
belieka tenkintis  zacirka

kiek skirta didumą suvalgiau
o dar daugiau nei skirta gėriau
ir ačiū Dievui  žmonai brangiai
lyg šiol gyvenimą ištvėriau