Santrauka:
Tu sakai, o JI nesupranta. Arba nenori suprasti. Arba apsimeta...
Nors klausysi – nesuprasi. Neprašau...
Galbūt vėjas, galbūt lietūs mane šauks.
Ir išpūsiu, ir išliesiu ką jaučiu –
Nebebus širdyje mano paslapčių.
Laukų gėlės gers žodžius ir pražydės,
Ryto vėjas švelniais siūlais žiedus lies.
Suspindės diena – kaip šilkas – po liūties,
Vakaras rausvais rietimais išsities.
Pasisiūsiu, pasipuošiu tuo rūbu.
Dar ateisiu. Vėl ateisiu, nes galbūt
Tu matysi ir suprasi ką jaučiu
Ir nebus širdyje mano paslapčių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-02-05 17:14:14
Reikia skelbti dar kokį dainuojamosios poezijos konkursą. Tiek daug melodingų eilių...Man šis kūrinys nuskambėjo kaip daina ir labai patiko...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-02-04 12:38:37
Gražiai siejami jausmai su gamta. Tikro gamtos mylėtojo kūrinys... :)
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-02-04 09:50:46
"Vakaras rausvais rietimais išsities" - jauku.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-04 08:50:43
Tikrai labai svarbu matyti ir girdėti širdimi... o šis eilėraštis kaip tik tiesiai į širdį... Man patiko.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-02-04 01:59:25
Jūsų kūriniuose gražūs gamtos atspindžiai puikiai pinasi su jausmine linija... Norėjosi pasakyti - artimas gamtos pojūtis :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-04 00:59:50
...šiandien aš jau persisotinau švelnumu...ir tikriausiai nieko jau nebesuprantu...tik ausyse skamba,,vėl ateisiu\" :)...laukiau labai laukiau eiliu...artimos jos man...:)
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-02-04 00:52:02
Tyri Jūsų jausmai... gražu... Saugokime meilę pasauliui...