Žvelgiant pro vakaro langą

Juk nieko nebuvo, tiesa?
Tik bėgo vaizdai nematyti,
Tik duso paslėpti giliai
Tie žodžiai, niekad nesakyti.

Dabar jau toli - lyg nebūta -
Keisčiausi nakties reginiai.
Ir sielą - benamį rekrūtą -
Svajonės paliko seniai.

Bet, vakarui beldžiant į langą,
Pažiūri žvaigždė paslapčia.
Ir ką širdyje ji pamato:
Nei džiaugsmas tai, nei kančia.

Tik verčia dienos po lapą
Gyvenimo margintą knygą -
Čia vasara žiedlapius barsto,
O čia žiūrėk - jau pasnigo...
Antanas Gintautas

2010-02-03 03:19:12

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-02-03 22:20:15

Ir sielą - benamį rekrūtą -
Svajonės paliko seniai.
Liuks įvaizdis. Gražios eilės, jausmingos.

Anonimas

Sukurta: 2010-02-03 13:06:26

Gerai, kad žvelgiate, pamatot vis.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2010-02-03 12:53:56

taip-čia vasara,čia jau pasnigo-bėga risčia gyvenimas ir jo bėgimas gražiai aprašyta šiame kūrinyje.

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2010-02-03 09:06:38

...\\sielą - benamį rekrūtą\\ - graži, nors ir skaudi įžvalga...