Juk nieko nebuvo, tiesa?
Tik bėgo vaizdai nematyti,
Tik duso paslėpti giliai
Tie žodžiai, niekad nesakyti.

Dabar jau toli - lyg nebūta -
Keisčiausi nakties reginiai.
Ir sielą - benamį rekrūtą -
Svajonės paliko seniai.

Bet, vakarui beldžiant į langą,
Pažiūri žvaigždė paslapčia.
Ir ką širdyje ji pamato:
Nei džiaugsmas tai, nei kančia.

Tik verčia dienos po lapą
Gyvenimo margintą knygą -
Čia vasara žiedlapius barsto,
O čia žiūrėk - jau pasnigo...