Na, pakalbėkim atvirai –
gal tau vis vien – ką aš,
o man – ką tu darai.
Ir vėl iš ryto vėjas pūs žvarbus,
gal būsi tu, galbūt manęs jau nebebus.
Bet juk be mūsų niekas nepražus,
ir be manęs, ir be tavęs pasaulis liks gražus.
Ruduo ir vėl maišys gelsvai rusvus dažus.
Vieni bandys surasti didelius –
kiti gimdys vaikus mažus.
Kažkas norės gesint-
kažkas įžiebt aistrų laužus.
Ir vėl rinks džiaugsmo
ar bers nuoskaudų lašus.
O vėjas, kaip ir vakar,
sups palinkusius beržus
ir nepaklaus tavęs – kas bus?
Tai tik viena žvaigždė užges,
iš tūkstančių – žmogus...
Maybe
2010-02-03 01:07:33
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-04 10:28:56
Ačiū Maybe, geras man pavyzdys, kaip įdomiau pateikti klišes :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-02-04 02:03:09
artimos temos ir man Tavo kūryboje :) Įdomu perskaityti mintis, jų pateikimą...kitaip :) Patiko, be abejo. Brandžiai susidėliojo...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2010-02-03 15:56:17
Tragiškas, be pagražinimų sielos žvilgsnis į trumpą žmogaus buvimą. Manau, kad reikalingas toks, juk po tokio žvilgsnio supranti ir jauti kokia svaigi ir neįkainuojama čia ir dabar akimirka. O juk Jūs dar labai jaunas žmogus ir tai pakeri...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-02-03 13:24:19
tikra tiesa-po mūsų nieks nepasikeis,tad gal ir neverta gvildenti tos tiesos
Anonimas
Sukurta: 2010-02-03 13:08:50
Rimavimas...
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2010-02-03 09:03:42
žavu
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-03 02:15:38
Giliai suvarpyta. Ir mano manymu, čia esmė ne tai, kad užges viena iš tūkstančio žvaigždžių. Bet pradžioje eilėraščio, kur kalbama gal tau vis vien...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-03 01:10:55
Nuostabu...pradedu kolekcionuot Maybe ir ...:)