Man lėmė

Aš jūsų, priešai, nebijau.
Man Laumės lėmė
Būt galingai,
Stovėt tada,
Kai jau atrodys
Nebėr vilties.
Dalis širdies
Nubėgs upeliais
Kažkur kitur,
Bet kojos...
Kojos, jos tegul
Kaip uolos stovi.
Juk  į uolas
Ir vėjas užsigauna.
Regina Tamošiūnaitė

2010-02-02 14:48:03

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Regina Tamošiūnaitė

Sukurta: 2010-02-05 15:18:27

Ačiū už komentarus. Pagalvosiu apie pradžią.

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2010-02-04 09:26:20

Stiprybė - puikus bruožas. Dėl pradžios - Deimantės tiesa.

Anonimas

Sukurta: 2010-02-02 23:24:08

Jeigu pradžia būtų kiek užslėptesnė, būtų geriau.

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2010-02-02 16:09:02

jei autorė stipri,kaip uola-
atlaikys net ir kritiką...
:)
Taisyčiau;
bet kojos,kojos-
jos tegul(...)

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2010-02-02 16:03:34

...kojų stiprumas sulyginamas su uola...dėl meniškumo, na gal šiek tiek reikėtų padirbėti, bet neblogai...

Vartotojas (-a): simfonija

Sukurta: 2010-02-02 15:23:14

Gal truputį trūksta meniškumo, bet šiaip gražus ;)

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-02-02 15:10:32

Ačiū...:)