Aš jūsų, priešai, nebijau.
Man Laumės lėmė
Būt galingai,
Stovėt tada,
Kai jau atrodys
Nebėr vilties.
Dalis širdies
Nubėgs upeliais
Kažkur kitur,
Bet kojos...
Kojos, jos tegul
Kaip uolos stovi.
Juk  į uolas
Ir vėjas užsigauna.