Santrauka:
a.a poetei J. Vaičiūnaitei
Paskutiniam eilėraščiui
Ore tebevirpant
Tu, iškilmingai sudėjus
Savo permatomų pirštų baltumą,
Tarei – tebūnie...
O baltas angelas
Atplukdė Tau valtį
Iš anapus,
Ir sparnais užklojo Tave.
Buvo vakaras
Skaidrus ir krištolinis.
Begarsis.
Debesys slapstėsi,
Nesuspėję pastatyti Tau
Arkos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-06-24 01:53:56
drąsu? O tai kas gali skirti, gal politikai?
Anonimas
Sukurta: 2010-02-02 23:29:18
Drąsu skirti Poetei.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-02 12:12:55
debesys slapstėsi...
kažkaip užkliuvo \"pastatyti\" žodis iškrito iš pateikiamos nuotaikos, vizijos :)
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2010-02-02 12:06:03
Man labai patiko. Lengvas, lėtas, paliečiantis širdį kūrinys. Ore tebevirpantis eilėraštis, permatomi pirštai, valtis, skaidrus vakaras, debesų arka - visa tai užburia... Gal negaliu likti objektyvi, nes labai myliu Vaičiūnaitę, bet visgi tikiu, kad šis mano susižavėjimas - jūsų nuopelnas.
Vartotojas (-a): Cinamonas
Sukurta: 2010-02-02 08:06:30
Gražu :)