Paskutiniam eilėraščiui
Ore tebevirpant
Tu, iškilmingai sudėjus
Savo permatomų pirštų baltumą,
Tarei – tebūnie...
O baltas angelas
Atplukdė Tau valtį
Iš anapus,
Ir sparnais užklojo Tave.
Buvo vakaras
Skaidrus ir krištolinis.
Begarsis.
Debesys slapstėsi,
Nesuspėję pastatyti Tau
Arkos.