Santrauka:
Pastabėlė: trečiojo posmo pirmoje eilutėje, kaip ir pavadinime, žodis \"rauda\" - vardininko linksnio daiktavardis, kirtis ant antrosios a.
________________________________________________
Juodos tavo akys – tarsi drugio
Įšąla bedvasiam lediniam stikle
Liūdesy ištirpusio mėnulio rago
Nebelieka bespalviam tuštybės delne
Tavo sieloj šaltoj – tarsi krištolo
Nebešyla manoji – nebeieško, nebe
Ir užmiršta drugys būtį vikšro
Nuplasnoja – palieka vien žvilgsnį stikle
Lūpom varva rauda, akys sprogsta
Tik tak tik tak – laikas be nuovokos noksta
Raudonis nyksta skruostų vagose
Nebe mano – mėnulio rage pasislėpęs
Vingiuoji tvinstančiom tuštybės upėm delnuose
Palieki – vikšro būtį užmiršęs – tik įšalusį žvilgsnį stikle
________________________________________________
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2010-02-10 13:19:50
Per daug susivelia drugio-vikšro transmutacijos atkartojimas 2-oje i 4-oje strofose. Tiesioginis temos pavadinimo „baksnojimas“ kūrinyje teikia tiesmukumo įspūdį. Norint pajausti koks turėtų būti ritmas, reikėtų paskaityti bent keletą gerai skambančių tikrų sonetų. Padrikas ir nemotyvuotas skyrybos ženklų tai buvimas, tai išnykimas. Silpnokas darbas.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-02 17:42:00
Mintis ir vaizdai tikrai geri, bet soneto forma ne šiam darbui ;)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-02-01 20:00:36
mintis gera, bet nesuvaldytas atlikimas. vidutiniškai
Anonimas
Sukurta: 2010-02-01 19:46:09
Kažkaip perskaičiau ir pagalvojau, kad pernelyg dramatizuojama: Lūpom varva rauda, akys sprogsta