________________________________________________


Juodos tavo akys – tarsi drugio
Įšąla bedvasiam lediniam stikle
Liūdesy ištirpusio mėnulio rago
Nebelieka bespalviam tuštybės delne

Tavo sieloj šaltoj – tarsi krištolo
Nebešyla manoji – nebeieško, nebe
Ir užmiršta drugys būtį vikšro
Nuplasnoja – palieka vien žvilgsnį stikle

Lūpom varva rauda, akys sprogsta
Tik tak tik tak – laikas be nuovokos noksta
Raudonis nyksta skruostų vagose

Nebe mano – mėnulio rage pasislėpęs
Vingiuoji tvinstančiom tuštybės upėm delnuose
Palieki – vikšro būtį užmiršęs – tik įšalusį žvilgsnį stikle

________________________________________________