Šis eilėraštis paskirtas tau.
Tau, kuris toli klajoji.
Tau, kurio kadais nesupratau
ir gal niekada nepažinojau.
Vienišas klajūne ir rūstus,
ar atrasi savąją žvaigždelę?
Užsispyręs mano tu žmogus –
taip atkakliai ieškai savo kelio.
Šitos eilės gal kada pasieks
tą, kuris nebijo šalto vėjo.
Gal širdy ugnelę jos įžiebs,
kur sušilti niekaip negalėjo.
Tau, kuris nesigaili jėgų
aš skiriu švelniausią savo žodį.
Eilėmis aš pas tave einu
ir tos eilės kelią tau parodys...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-02-06 13:57:29
Jis turėtų jau būti nuginkluotas.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-02-02 18:33:15
:) eilės - galingas ginklas.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-01 17:35:36
labai patiko.JAUSMINGA
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-02-01 16:40:51
Šitos eilės gal kada pasieks
tą, kuris nebijo šalto vėjo
...pasiimu...kaip žiburį...
Anonimas
Sukurta: 2010-02-01 16:30:36
Gražu. Mokate jautriai ir svarbiausia, nebanaliai kalbėti apie meilę.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-02-01 15:56:55
be galo gražu ;)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-01 15:46:52
Amžinos vyrų klajonės, amžinos moterų svajonės. Be abejo, dviese rasti lengviau :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-01 15:22:09
Gražiai... apie mylimą