Šis eilėraštis paskirtas tau.
Tau, kuris toli klajoji.
Tau, kurio kadais nesupratau
ir gal niekada nepažinojau.

Vienišas klajūne ir rūstus,
ar atrasi savąją žvaigždelę?
Užsispyręs mano tu žmogus –
taip atkakliai ieškai savo kelio.

Šitos eilės gal kada pasieks
tą, kuris nebijo šalto vėjo.
Gal širdy ugnelę jos įžiebs,
kur sušilti niekaip negalėjo.

Tau, kuris nesigaili jėgų
aš skiriu švelniausią savo žodį.
Eilėmis aš pas tave einu
ir tos eilės kelią tau parodys...