Lūpų raudonais grioveliais,
Spiečiais per miglą dangaus,
Išnuogintas ieškai stotelės,
Užuovėjos, kur prisiglaust.
Į tylą iš garso varveklio,
Sudūžtančio žaibo greičiu,
Į kalbą, įšalusio medžio
Tu lydaisi savo žvilgsniu.
Kiek žodžių perniek išdalinta,
Žmonių kiek žaislinėm galvom,
Į šviesą painaus labirinto
Iriesi stiklinėm bangom...
Nuvargino sielą tuštybės,
Dabar ji ieškos tik ramybės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2010-02-09 13:15:54
Patosiškas parašliavojimas.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-01-30 18:45:36
nežinau. neužkabino...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-30 16:18:17
patiko ir man... :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-01-30 16:17:38
tikras sugrįžimo sonetas
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-01-30 16:11:27
liuks,mielas
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-01-30 16:03:58
...patiko...