Atmerk akis, pažvelk dangun,
Ten šimtai tūkstančių takų,
Vedančių nežinomybėn,
Begalės žvaigždžių - spindinčiom grožybėm.

Atrodo taip beprotiškai gražu,
Kad tik tęstųsi naktis ilgiau,
Pamatyt norėčiau iš arčiau,
Tuo taku žengt nebijau.

Ne kas vakarą matau,
Krintančias žvaigždes žemyn.
Norų daugel sugalvota,
Išsipildyt jiems nelemta.

Mintimis  žvaigždžių takais lipėsiu,
Akimis vis pavydėsiu,
Apvaliam mėnuliui ten,
Jis arti taip, o aš ne...