***


    kai mintys pasiklysta tarp tūkstančių minčių
    --- klajūnės nesustabdomam pasauly ---
    krypties tik neprarasti tarp virpančių erdvių:
    maldauju kai glamonėm atgniaužia vėjas saujas


    kad vėl save pažintum, teks nusimesti kaukes
    ir nežinią priimti -- lig dugno, lig gelmės --
    nuogoj tamsoj surinkti ir vėl save iš naujo:
    ir rinktis kaip gyventi, ir kuo sau liept tikėt


    raizgynai atminties kaip žvaigždės atsidengia
    kai mintys pasiklysta tarp tūkstančių minčių.
    atimt negali niekas, ką saulėj savo saugai,
    nevaldomam pasauly - kur trokštu, ten esu



***