tiek daug sapnų turiu
***
kai mintys pasiklysta tarp tūkstančių minčių
--- klajūnės nesustabdomam pasauly ---
krypties tik neprarasti tarp virpančių erdvių:
maldauju kai glamonėm atgniaužia vėjas saujas
kad vėl save pažintum, teks nusimesti kaukes
ir nežinią priimti -- lig dugno, lig gelmės --
nuogoj tamsoj surinkti ir vėl save iš naujo:
ir rinktis kaip gyventi, ir kuo sau liept tikėt
raizgynai atminties kaip žvaigždės atsidengia
kai mintys pasiklysta tarp tūkstančių minčių.
atimt negali niekas, ką saulėj savo saugai,
nevaldomam pasauly - kur trokštu, ten esu
***