Tu buvai nepažintas pasaulis,
Tu buvai kaip žvaigždynas svaigus.
Tu buvai kaip mėnulis ir saulė,
Aš galvojau – Tu mano žmogus!
Nežinau, ką sakyti norėjau,
Nežinau, kaip atrodžiau aš Tau.
Mintimis aplankyti žadėjau,
Tačiau žodžių ir vėl neradau.
Gal dėl to mes nutraukėme ryšį
Ir visai neieškojom kaltų.
Aš žinau , kad Tu nebegrįši,
Bet ir aš su džiaugsmu išeinu.
Nesuprasi manęs Tu šiandieną,
Nesuprasi manęs ir rytoj.
Tu esi man beribė naujiena,
Bet, deja, ne planetoj šitoj...
ardas
2010-01-29 11:13:35
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-01-29 23:11:58
Skambi ir graži daina, nors ir liūdnoka...
Anonimas
Sukurta: 2010-01-29 19:02:49
Grazi daina .Labai patiko
Anonimas
Sukurta: 2010-01-29 14:51:57
Asmeninėj erdvėj:)
Tu esi man beribė naujiena >čia man keistinas žodis naujiena.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-01-29 14:49:19
Šaunu, tik kiek labiau asmeniška, bet jei pats dainuoji, bus šaunu.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-29 14:08:47
patiko .. susietos sielos aukštesnėse erdvėse nevisada būna susietos ir fiziniame lygmenyje..
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-01-29 11:33:12
...gerai,jei supratimas ateina ramiai...
Anonimas
Sukurta: 2010-01-29 11:17:53
nuostabus ir poetiškas išsiskyrimas...negalėtum net pykti... Man patiko.