Tu buvai nepažintas pasaulis,
Tu buvai kaip žvaigždynas svaigus.
Tu buvai kaip mėnulis ir saulė,
Aš galvojau – Tu mano žmogus!

Nežinau, ką sakyti norėjau,
Nežinau, kaip atrodžiau aš Tau.
Mintimis aplankyti žadėjau,
Tačiau žodžių ir vėl neradau.

Gal dėl to mes nutraukėme ryšį
Ir visai neieškojom kaltų.
Aš žinau , kad Tu nebegrįši,
Bet ir aš su džiaugsmu išeinu.

Nesuprasi manęs Tu šiandieną,
Nesuprasi manęs ir rytoj.
Tu esi man beribė naujiena,
Bet, deja, ne planetoj šitoj...