Iš lėto, taip tyliai

Iš  lėto, taip tyliai, taip švelniai leidžiasi snaigės,
Begalybė pasaulių iš aukštai pabertų.
Prie tavęs, ant tavęs kelionę jos baigia,
Kuo viešnias pasitiksi, kaip prakalbinsi tu?

Tai ne mirę, sušalę bejausmiai vandens lašeliukai,
Ne vieni dar speiguotos žiemos pamesti patalai,
Tai dangaus angelų dovanoti maži spinduliukai,
Kad suprastum, kaip sielą ir tau teks papuošti baltai.  

Nusileido tyla, bet girdėti, kaip kalba,
Kaip liepia sutikt skirtą ženklą lemties,
Neliūdėt, nebijot, bet iškelt aukštai galvą
Ir pajausti plakimą visatos širdies.

Nežinau, gal Dangus, o gal motina Žemė
Apkabina ir sako – patikėk, neapleistas esi,
Jei mažiausiam lašeliui žvaigždės rūbą davė,
Pagalvok, kaip papuoš ir tave, kai nueisi pas Jį.

Iš lėto, taip tyliai, taip švelniai leidžiasi snaigės,
Minutė, kita ir ištirptum baltajam sapne.
Pakerėtas žiūri, tarsi kviečia - ateiki,
Pasiimk šią ramybę, uždaryk savyje.
skroblas

2010-01-29 06:46:26

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-01-30 19:28:57

O Paskutinis stulpelis ryškus – finalinis, tik taip...

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2010-01-29 23:47:15

Tai dangaus angelų dovanoti maži spinduliukai,
Kad suprastum, kaip sielą ir tau teks papuošti baltai

Ačiū už juos. :) Regis, matau tylų, ramų besileidžiančių snaigių sūkuriavimą...

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2010-01-29 23:03:01

Dangiškumo pamoka.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2010-01-29 20:49:15

Raiškiai, sklandžiai... ir įtikinamai. Gražu :)

Anonimas

Sukurta: 2010-01-29 16:19:39

Skaiciau kelis kartus.Puikios eiles ir labai patiko

Vartotojas (-a): Meškienė

Sukurta: 2010-01-29 13:43:28

Tai dangaus angelų dovanoti maži spinduliukai,
Kad suprastum, kaip sielą ir tau teks papuošti baltai.

Gražūs žodžiai. Nors jeigu siela juoda, tai vargiai pasipuoš baltai...Patiko kūrinys.

Vartotojas (-a): ardas

Sukurta: 2010-01-29 10:40:05

Apie sniegą, bet giliai pakapstyta... :)

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2010-01-29 08:51:27

...Nežinau, gal Dangus, o gal motina Žemė....deja, nežinome, bet snaigių baltume mintimis glaustomės, kas laukia dar mūsų...nuoširdus kalbėjimas...

Vartotojas (-a): By Zenas

Sukurta: 2010-01-29 08:27:26

Pakerėtas žiūri, tarsi kviečia - ateiki,
Pasiimk šią ramybę, uždaryk savyje.

...puikus eilėraštis,dvelkiąs ramybe ir orumu