Santrauka:
Dar kartą apie rudenį
Prikrito rudens į sapnus
Ir nuojauta gimsta nebyliai:
Pavasarį klyks, kai pabus
Letarginiai jausmo dagiliai.
Prieš rudenį gimęs esi
Kaip lašas, šalnos pažymėtas,
Neradęs erdvės debesy,
Bet žemėj taip pat trūksta vietos.
Užsiveria upės vaga
Ir antrankius uždeda gruodas
Tai žolei. Nors ji nekalta,
Bet žodžio gynėjams neduoda.
Kaip blyškiai užlieja akis
Vakaris dangus – be raudonio.
Į liūdesio taurę pili,
Užkąsdamas širdgėlos duona.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-03-01 21:51:04
jei ne ruduo, gal pavasario laukimo ir nebūtų...
:-)
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-02-27 23:56:40
pirmas posmas labai labai! ir visas eilius - patinka. spinduliuoja tavo vidinėm pajautom...
Vartotojas (-a): sniega
Sukurta: 2006-02-27 23:09:37
stipriai
Anonimas
Sukurta: 2006-02-27 21:30:57
labai patiko,gal todėl kad apie rudenį:)
:
Sukurta: 2006-02-27 18:35:59
ačiū:)