Tu ateiki per lietų ir vėją.
Ir per kaitriąją saulės ugnį,
Kai beržai bus šakas pakėlę,
kai toli liks skausmų bedugnė.
Vėl išgirski kaip rasos krinta,
lietūs vilgo ištroškusią viltį,
grįžki vėlei keliais pramintais,
nebijodamas plakančių dilgių.
Tu sugrįžki – žaibai dangų puošia,
šnabžda ošia nakty ajerai.
Tavo širdį mana širdis guodžia –
pavargau tavęs laukti ilgai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-01-30 20:35:12
Labai reikalingi žodžiai...ir melodingi...
Anonimas
Sukurta: 2010-01-28 22:29:26
Puikiai skamba kaip eilėraštis, daina irgi bus puiki.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-28 21:02:15
begonija
graziai...man patiko
Anonimas
Sukurta: 2010-01-28 19:59:41
gražiai...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-28 19:26:57
Tu sugrįžki – žaibai dangų puošia,
šnabžda ošia nakty ajerai.
Šita vieta itin graži. Taip ir matau tą vaizdą, visa daina puiki.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-01-28 18:15:14
Jautru
Anonimas
Sukurta: 2010-01-28 16:53:37
ir kaip sulaukti, kad JIS ateitų???
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-01-28 14:25:57
...jausmingas, jautrus...
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2010-01-28 14:02:08
lietūs vilgo ištroškusią viltį
...svarbiausiai, kad viltis liktu gyva :)