Šaltis savastį gniaužia apglėbęs,
snaigių valsas didybėj tylos,
iš-mintis pasiklysta
Swarovski kristaluos,
ilga pauze pavirtus, sustos.
Sapnuose žalčių gūžtos
sukaustytos speigo,
Mandala languose paryčiais,
visos mintys keliauja į Nieką
salynuos klaidžiuos praeities.
Pabučiuočiau viduržiemio žiedą,
dovanotą be saulės šviesos,
juodai balta diena pasibaigtų
su užklupusia šalčio alergija-
melancholija ledo spalvos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-01-28 16:05:39
Jei rimuojate, rimą išlaikykit visame eiliuje.
Grynintinas darbas, bet įdomus.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-01-28 15:53:53
...viskas praeina...tik reikia nepabūkt pabučiuot viduržiemio žiedą !?
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-01-28 13:50:00
Viduriukas pats gryniausias:)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-01-28 12:18:44
melancholija ledo spalvos..... totalus atšalimas