Šaltis savastį gniaužia apglėbęs,
snaigių valsas didybėj tylos,
iš-mintis pasiklysta
Swarovski kristaluos,
ilga pauze pavirtus, sustos.

Sapnuose žalčių gūžtos
sukaustytos speigo,
Mandala languose paryčiais,
visos mintys keliauja į Nieką
salynuos klaidžiuos praeities.

Pabučiuočiau viduržiemio žiedą,
dovanotą be saulės šviesos,
juodai balta diena pasibaigtų
su užklupusia šalčio alergija-
melancholija ledo spalvos.