Vėlų vakarą pateka saulė.
Ankstų rytą ji vėl nusileis.
Šiam keistam sudėtingam pasauly
Jau nebetikiu aš pažadais.
Jau nebetikiu ryto vilionėm,
Gal nesiviliu net ateitim,
O prie stiklo prišalus svajonė
Jau seniai nealsuoja viltim.
Nemanau, kad yra ką prarasti.
Nežinau, ką atrasti turiu.
Ir seniai privalėjau suprasti,
Kad sugrįžti pirmyn negaliu.
Liepa
2010-01-28 00:01:02
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-01-28 21:25:36
eiles grazios ir man patiko
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-28 13:51:56
puikus darbas :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-01-28 10:32:48
Jausmai tik. Nusivylimo. Galima būtų ir ne taip atvirai.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-28 09:45:39
ir vėl drąsi ir nauja kontekstinė saulės rokiruotė ir negalimas grįžimas į būsimą. laikų perskirstymas puikiai dera:) Tai puošia darbą, mano akimis.
o jeigu dar drąsiau?;)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-28 01:25:42
Na, kam taip pesimistiškai? Juk eilės gražios, o tai irgi žingsnis į priekį :)