Vėlų vakarą pateka saulė.
Ankstų rytą ji vėl nusileis.
Šiam keistam sudėtingam pasauly
Jau nebetikiu aš pažadais.

Jau nebetikiu ryto vilionėm,
Gal nesiviliu net ateitim,
O prie stiklo prišalus svajonė
Jau seniai nealsuoja viltim.

Nemanau, kad yra ką prarasti.
Nežinau, ką atrasti turiu.
Ir seniai privalėjau suprasti,
Kad sugrįžti pirmyn negaliu.