išbėgusio ryto upę pasirenku vieną
parklupdamas bėga ir ritas
          bangų liūliuojamas laikas

čiumpu už rankovės, klausau —
  amalo uogos suskamba
          tarsi auga ir stiebiasi
                      auga ir stiebias
          kišenėje daigas

paliečiu galvą ir mintys pažyra
švelni oda subėga į delnus
            ir guodžiuosi mintim,
      kad skoniai jų švelnūs
kad pavasary žiedai
      nenubyra.