nUoga
išbėgusio ryto upę pasirenku vieną
parklupdamas bėga ir ritas
bangų liūliuojamas laikas
čiumpu už rankovės, klausau —
amalo uogos suskamba
tarsi auga ir stiebiasi
auga ir stiebias
kišenėje daigas
paliečiu galvą ir mintys pažyra
švelni oda subėga į delnus
ir guodžiuosi mintim,
kad skoniai jų švelnūs
kad pavasary žiedai
nenubyra.