Santrauka:
Žmonės yra vieniši, nes užuot statę tiltus jie mūrija sienas — Josephas Fortas Newtonas
Iš nemigos trumpų naktų nupynei skraistę –
Minčių voratinklį plonyčiu vąšeliu.
Delnuos supai, norėjai man išskleisti –
Pakilt rūku virš išsausėjusių kreivų pečių.
Bet mano miestas amžiams užrakintas,
Jį supa sienos, dulkini dangaus skliautai,
Esu valdovė mažo labirinto –
Savi įstatymai ir anglimi piešti dievai.
Ir nesurasi žemėj mano sielos namo –
Stiklinio žvilgsnio nebylių akių...
Ar nematai, kad nebėra nei vieno kelio?
Tad nebarstyki veltui savo trupinių.
Jau toks likimas didelių karalių:
Pražilt laike už durų vienišų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2010-02-04 08:10:11
Subtilus skraistės-minčių voratinklio-rūko gretinimas. Truputį (bet gal čia tik man) neįprastai loginiu atžvilgiu suskamba „nemigos trumpų naktų“, nes lyg ir nemiga asocijuojasi su užtęstinumu, ilgu kankinimu, o gal ir nebūtinai... Paprastai, bet darniai skambiai nuvilnijęs kūrinys, vertas tikrojo soneto vardo.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-27 01:35:12
Labai gerai perteikta vienatvės nuojauta. Ypač topinės paskutinės dvi eilutės, lyg apibendrinimas visko.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-01-26 18:02:44
energetinė vertė, nekalbant apie estetinę. Išgyvenimo subtilumas, be pozos ir deklamacijos. Nuoširdžiai ir jautriai.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-01-26 16:13:04
Talpios ir gilios mintys gerai sugulusios į sklandų tekstą.Šaunu.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-26 15:52:31
Gan dailiai nupiesta vienatve...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-01-26 15:47:19
Man antras posmas nerealiai patiko.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-01-26 14:41:25
..vienatvė - skaidrina sielą, vienišumas - žudo, puikus darbas, gyvas kalbėjimu:tylus atodusis sielos...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-01-26 13:24:37
jei iš vienatvės sonetai gimsta , tai tebūnie vienatvė, bet ne vienišumas :)