Neišsigąsiu aš smarkaus lietaus.
Nebėgsiu pasislėpti nuo vienatvės.
Lai veidą , taip išvargusį, nuplaus,
tik nenuplaus raukšlių senatvės.
Jis nenulys sidabro nuo plaukų.
Nesustabdys tankaus širdies plakimo.
Neišsigąsiu aš lietaus lašų –
su jais sugrįš visi prisiminimai.
Aš nebijojau kažkada audrų,
ir nepabūgau žaibo tamsią naktį.
Gyvenime juk buvo daug lietų –
Tai ko dabar bijausi aš netekti?
Paliko vėtros daug man dovanų.
Ir jauną širdį metai subrandino.
Bet be rudens lietaus man taip ilgu –
tas ilgesys be galo iškankino.
Todėl nekrūpčiosiu, kada lietus užlis.
Ir nesislėpsiu aš vienatvėj savo.
Juk su lietum sugrįžta praeitis.
Tai man ir tau čia lietūs atkeliavo...
2006.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-01-30 20:37:24
tiesiog uždainavau beskaitant :)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-01-26 18:04:36
gražu be galo ir daininga ;)
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2010-01-26 15:02:29
Gražu ir širdžiai miela su tokiu lietumi pabūti...
Ačiū, šiltas ir mielas šitas lietus...
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-01-25 16:52:23
Nuoširdu.
Nenulys > nenulis.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-25 12:57:02
Lyriškai. Visiems anksčiau ar vėliau atkeliauja lietūs, kuriuos ilgainiui vėl keičia saulė:)
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2010-01-25 12:34:05
Nusavinote lietų. Įspūdinga, puikiai sugalvota.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-25 12:28:08
...gražiai nulijo eilutėse.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-01-25 11:29:58
Taip, jau geriau rudens lietus nė šios dienos speigas. Pajaučiau drąsų žmogų. Šaunu.