Pildau vienatvės knygą.
Žodžių gražių nerandu.
Sielvarto sėkla išdygo
čia, ant arimų pilkų.
Baltas balandis pakilo –
kaip nemačiau jo seniai.
Naktys vienatvės prabilo,
Gęstančio laužo aidai.
Lapą verčiu vėl po lapo.
Nei pabaigos, nei pradžios.
Prarastas laikas suprato,
kaip aš tavęs vis ilgiuos.
Kažkas į širdį stuksena.
Baltas balandis – tai tu.
Užverčiu nuoskaudą seną,
pilną vienatvės dienų.
1998.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-01-30 20:52:13
net už širdies sugriebė
Anonimas
Sukurta: 2010-01-28 21:34:20
"Prarastas laikas suprato,
kaip aš tavęs vis ilgiuos." Labai gražiai skamba;}
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-01-25 10:05:43
Dienoraštinis darbas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-24 23:40:07
Jūsų eilėraščiai man visada patinka. Tiesiog artimi man. Ačiū.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-01-24 18:39:02
Gražiai pasakyta: "pildau vienatvės knygą".
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-24 17:13:11
Gražus ir skaudus ilgesys...
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-01-24 17:00:44
Gerb. moderatoriai, labai prašau, ištaisykite klaidas. Ačiu.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-24 16:55:46
Ilgesinga ta vienatvė:)
Nei pabaigos nei pradžios. > prieš atrąjį nei reikėtų kablelio.
Užverčiu nuoskaudą seną > čia irgi kablelis nepamaišytų po seną.
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-01-24 16:52:23
Toks šviesus ir tyras tas jausmas. Labai patiko.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-01-24 13:28:12
Kokia švelni vienatvė. Tikuosi, kad jos akimirkos labai trumpos.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-24 13:04:20
...jaudinančiai. Artimas. Gražus Ilgesys.