taip, gražiausi jaunystės metai :)...

Skaitau kiekvieną dieną. Šioje svetainėje kol kas pats gražiausias rastas eilėraštis.
Ačiū.

Taip, stipriai išsakyta nuomonė. Įdomu buvo.

Verčia susimąstyti. Man tai artima. Turiu omenyje, jog pusę gyvenimo buvo ten, o pusę - čia.

Stipriai pradėta. Žvalus eilėraštis. Žavi autorės požiūris, kad kaltų, kaip ir visiškai teisių, nėra nė vieno.

Manau, kiekvienas gimęs tada ar dabar - negali būti tik svečiais. Istorija viena - žemė ta pati. Niekas nepakito, tik pavadinimai...o visa kita - priklauso tik nuo mūsų pačių: kiek skaitysime, ką, ką perims mūsų vaikai... buvo tada pūkuoti su privilegijomis, jų apstu ir dabar. Gera tai, kad eiliuje skmba absoliutus tikėjimas Savimi. Žmogus, tikras Žmogus - kiekvienoje atmosferoje ir liks Žmogumi - apibendrinčiau eilių taip. Gerai, kd paleidote laisvėn šį žvilgnį...

Jei buvo pionieriai, ar komjaunuoliai - dar nereiškia, kad siekė karjeros,ar keliaklūpščiavo.
Dabar visi balti ir pūkuoti, tarytumei būtų atskridę iš kitų planetų, kai, tuo tarpu, sovietmety
baigė aukštuosius, Maskvoj lankstėsi gavę apdovanojimus...Čia gana opus ir diskutuotinas
klausimas, o šis puslapis skirtas kitiems tikslams.Todėl ačiū, kad skaitėte. Iki malonaus.

Labai gražu. Atrodo, persmelktas pykčiu ar niūriais prisiminimais ir trykštantis energija- tuo ypač patrauklus. (clap)

O aš galiu didžiuotis, kad nebuvau nei spaliuku,
nei pionieriumi, nei komjaunuoliu, nei partiniu.
Neturėjau privilegijų.. .karjeros, bet neklupčiojau
prieš okupantą. .. Teko dirbti savomis rankomis.

Taip, mes mokėjom mylėti ir skristi...Gražus jaunystės prisiminimas...Puikus kūrinys, pasiimu.

...skausmingai surašyta tiesa.