Apie rūbus

Ilgiuos tavęs, Išminčiau su nutrinta rudine,
Ilgiuos saugaus beaistrio įkritimo tau į glėbį,
Ilgiuos ramių kalbų, talpios tylos
Ir žvilgsnio, nuolat kviečiančio užeit į širdį.
Laukimas - tartum laiptai įviji.
Lipi, lipi, lipi. Kažkur - galbūt į dangų.
Ir veltui stvarstaisi - palydos neturi.
Pavasarėjant ledo tiltai virs į ižą.
Prakeiktas svaiginys, prakeiktas ant akių užplaukęs rūkas.
Vijausi. Uždusau. Sustoju. Laukiu.
Nebeskubu. Mirtis ateis pati.
Ir aprėdys gyvam visai netinkančius rūbus.
Kai susitiksim TEN, gal vienas kito nepažinsim.
Nijolena

2010-01-23 16:29:37

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2010-01-24 01:07:04

priimtinas kalbėjimas. Su malonumu perskaičiau.

Anonimas

Sukurta: 2010-01-23 19:28:29

Čia beldžian į "Petro" duris.
"Debesisna vien Ievos ir Adomai :)"
O rūbai čia prie ko, sniegas nutirps, pavasaris išlis...

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2010-01-23 18:46:56

o norėtųsi pažinti...

Anonimas

Sukurta: 2010-01-23 18:45:08

Sulėtintas, svajingas kalbėjimo tonas.

Anonimas

Sukurta: 2010-01-23 17:56:15

Minčių etiudai. Įdomi mintelė Laukimas - tartum laiptai įviji. / Lipi, lipi, lipi. Kažkur - galbūt į dangų.

Anonimas

Sukurta: 2010-01-23 17:55:43

gal būt > galbūt
Kas žino, galbūt TEN ir nepažinsime vienas kito. Galbūt. Ši mintis labiausiai ir patiko:)