Apie rūbus
Ilgiuos tavęs, Išminčiau su nutrinta rudine,
Ilgiuos saugaus beaistrio įkritimo tau į glėbį,
Ilgiuos ramių kalbų, talpios tylos
Ir žvilgsnio, nuolat kviečiančio užeit į širdį.
Laukimas - tartum laiptai įviji.
Lipi, lipi, lipi. Kažkur - galbūt į dangų.
Ir veltui stvarstaisi - palydos neturi.
Pavasarėjant ledo tiltai virs į ižą.
Prakeiktas svaiginys, prakeiktas ant akių užplaukęs rūkas.
Vijausi. Uždusau. Sustoju. Laukiu.
Nebeskubu. Mirtis ateis pati.
Ir aprėdys gyvam visai netinkančius rūbus.
Kai susitiksim TEN, gal vienas kito nepažinsim.