Santrauka:
Pasiilgau vasaros...
Paryčio sutemos, tarsi plaštakės
Švelniai paglosto savo sparnais,
O danguje – žvaigždžių melsvos žvakės
Greitai sudegs ir pavirs pelenais.
Rytmečio rasos – pievų švelnumas
Tyliai atmerkia savas akeles,
Žvelgia į dangų, mato mėnulį
Ir beužgęstančias jau žvaigždeles.
Na, o pro medžių šakas – spindulėlis
Žadina rytą nedrąsiai jisai.
Kaip ir kas dieną, pasaulį prikėlė
Vasaros ryto pirmieji garsai...
Liepa
2010-01-23 00:20:38
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-01-24 20:13:26
Toks švelnus ir lyriškas.
Gražu.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-23 17:52:41
Gražiai aprašėte rytą. Bet... O kas iš to?
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-01-23 13:08:35
Gražus vasaros rytas ir nuostabūs pirmieji ryto garsai...Atviras langas, paukšteliai čiulba...Puikumėlis...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-23 00:42:02
Iš tiesų labai švelniai ir įtaigiai.