Nendrių šnaresį, dūžius bangų į krantus-
Šitą didvyrių maldą į širdį paslėpsiu.
Palei didįjį kalną užmigo ramiai milžinai
Tauragnų smėlėtą, saulėtą žemę ginę nuo priešų.
Kupolinių naktį vaidilutės tylios maldos
Paparčių lapuose žemės žvaigždėms kuždės:
- Nepamirštamas šitas Tauragno krantas,
- Nepamirštamos žvaigždės paskendę gelmėj...
Dar kažkur per rasotas žoles nušlamės
Piemenuko sužvarbusių kojų brydė,
Dar kažkas palei krantą kuždės:
- Mylimoji, sudie, mylimoji, sudie...
Nendrių šnaresį, dūžius bangų į krantus,
Žolės kuždesį ir medžių šnabždesį-
Viską, viską čia kaskart sugrįžus rasiu
Šventovėj šitoj po Tauragnų dangum.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-01-28 23:41:17
o man patinka,kad jauni zmones raso is sirdies...o ne is mandriausiu zodziu kratinio...
Anonimas
Sukurta: 2010-01-22 16:05:45
Nelabai skaitau darbus tokia tematika, bet dėl poros priežasčių užmečiau akį. Pirma ir dar kartą pakartota eilutė, kažkaip gražiai sudėliota, tačiau kitkas, na, ne man.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2010-01-22 15:19:54
O jeigu iš pa Utenas kalbu kų parašytumėt???
:)
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-01-22 15:18:41
Taurūs jausmai savajam kraštui.
ginę >gynę, ilgi brūkšniai
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-01-22 14:38:51
..vien už Tauragnus, sakau puiku....:)