Nendrių šnaresį, dūžius bangų į krantus-
Šitą didvyrių maldą į širdį paslėpsiu.
Palei didįjį kalną užmigo ramiai milžinai
Tauragnų smėlėtą, saulėtą žemę ginę nuo priešų.

Kupolinių naktį vaidilutės tylios maldos
Paparčių lapuose žemės žvaigždėms kuždės:
- Nepamirštamas šitas Tauragno krantas,
- Nepamirštamos žvaigždės paskendę gelmėj...

Dar kažkur per rasotas žoles nušlamės
Piemenuko sužvarbusių kojų brydė,
Dar kažkas palei krantą kuždės:
- Mylimoji, sudie, mylimoji, sudie...

Nendrių šnaresį, dūžius bangų į krantus,
Žolės kuždesį ir medžių šnabždesį-
Viską, viską čia kaskart sugrįžus rasiu
Šventovėj šitoj po Tauragnų dangum.