Kai pilnatis pro langą žaidė

Paglosčiau švelniai tavo veidą,
Išbučiavau lėtai akis,
Kai pilnatis pro langą žaidė,
Pro stiklą kalbino šypsnys.

Gal tau atrodė, jog tai sapnas
Trumputės ir šviesios nakties?                      
Kad mėnuo pasiklydęs, aklas
Taip atgailauja be kaltės?

Švelnumo troškau, daugiau – nieko.
Tiktai švelnumo aš prašiau.
Šnibždėjai vardą jos per miegą,

Mane atstūmei: - Pasitrauk!
Ir abejonės kandys gimė                                          
Nuo žvilgsnio vyzdžių lyg stiklinių...
eglute7

2010-01-22 07:21:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): aizbergas

Sukurta: 2010-01-26 11:54:40

Niekaip neįstengčiau švelniai vertinti tokią kūrybą. Labai prastai, švelniai tariant.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2010-01-24 03:12:35

Lengvai nuskriejo...

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-01-23 09:39:00

melodingai sonetškas šis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-01-22 22:03:10

Lengvas, labai lengvas iš tiesų. Gerai surimuotas. Ir Tema atskleista be didelio liūdesio, su trupučiu jumoro.

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2010-01-22 09:42:43

...per jausmus lengvai kaip snaigės bučiniu prisiglaudžia, puiku...