Dievai dar neišmoko mano žodžių
Juose jiems skambesys... ir tik,
Lyg bitės dūgztų,
Miškas oštų,
Tačiau ne vienas jau daug kartų rodė,
Kad moka prasmėmis skaityt.
Tuomet atsikvepiu
Vaivorykšte dangaus,
Net nepamatęs, kad jos ten nėra,
Bet krankia varnas,
Prietelius manasis –
Gražiausias paukštis tėviškės miškų,
O jam iš mano rankų
Ir Šventoji uždainuoja -
Paskutinioji
(Šešiasdešimt septintoji)
Biblijos knyga:

          Netikėt negali -
          Mano namas prie kelio.
          Čia ateina pabūti
          Pasauliai visi.
          Oi aukštai, oi aukštai
          Skraido mylimas varnas,
          Jam dainuoja Šventoji knyga.

          Man galbūt net nebus
          Pasakyta čia būti
          Plėšo vėjai likimais
          Ir knygų lapus  
          Bet tikiu, net žinau
          Mano mylimas varnas
          Apkabins ir dangum prisiglaus.
...................................................
...................................................
Dievai dar neišmoko mano žodžių,
Bet šventos knygos -
Jau.