Išbirt per tankų kasdienybės rėtį
Lengviau save pavertus trupiniais.
Prispausk prie stiklo nosį pažiūrėti,
Ar grįžta, kas išvaromas, atleist,
Kaip atskrenda baltais skristukais juokas,
Kadais užsnūdęs po raukšlės vaga,
Kaip kirvio sriubą tu išvirt išmokai,
Kaip guodeisi, neturtas – ne liga,
Kaip pasisotinai per plačią burną vaiko,
Pratrūkusią nevaržomu džiaugsmu,
Kaip su būviu žolyno susitaikei,
Kaip tu degei iš geismo be liepsnų,
Tik reikia paprasto, nesidabruoto stiklo,
Kad trupiniai į visumą sugrįžtų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2010-01-25 11:07:00
Sklandus, skambus, neblogai surimuotas darbas. Paprastumu išslystantis už paprastumo ribų. Pabyrama, o paskui susižeriama. Eilutė „Kaip tu degei iš geismo be liepsnų“ – bendrame kontekste šiek tiek rėžia savo nuvalkiotumu... Darbas atitinka sonetui keliamus reikalvimus ir galėtų būti kai kuriems kitiems konkurso dalyviams kaip pavyzdys. Sėkmės.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-24 02:59:47
Taip, pabaiga išrišanti - surišanti :) Smagu matyti eilių buitiškai ne buitiška nuotaika :)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-01-21 15:25:27
dėl šios'Kaip guodeisi, neturtas - ne liga,
' gal geriau būtų; kada guodeisi ,kad neturtas- ne liga'?
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-01-21 15:23:54
dėl šitos eilutės ritmo pasiginčyčiau. bet iki šiol vienas geriausių sonetų
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-01-21 14:35:16
...šio darbo žodis tartum grudinto stiklo, tvirtas, stiprus, maslus, darbas per kasdienybės ir išgyventų jausmų....
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-01-21 14:33:45
Och, kaip gražiai pabaiga subyrėjo. Ėjimas į ją ne toks darnus, bet vis tiek visuma graži.