Sako, laikas ne tas.
Kai praėjęs,
Jau grįžti negali.
Dievas žino - gal taip,
Gal ne taip,
Bet širdy jis,
Kaip ledas įšalęs.
Ten pakanka įkristi ugnelei -
Ledas tirpsta ir...
Negi išties
Vaikšto laikas,
Kuris negalėjo sugrįžti?
Aš šiandieną ką tik
Iš nedidelio baliaus,
Susitikęs su savo jaunyste.
Ledas tirpo ištirpo,
Į pavasarį bėga upeliai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2010-01-21 16:45:27
Aš šiandieną ką tik
Iš nedidelio baliaus,
Susitikęs su savo jaunyste... :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-01-21 16:06:20
Sustok, akimirka žavinga,
Kuri jaunyste vadinies! :)
Labai patinka man Jūsų šviesios mintys. Gera prie jų prisiliesti...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-01-21 10:46:15
Kiekvieną skirtinga ugnis šildo. Kai kam užtenka tos - Prometėjo dovanotos. O kai kam...:)
Anonimas
Sukurta: 2010-01-21 09:52:34
ir išmintis turi savąją formą - gerumo upeliais pražysta...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-01-21 09:40:40
Dievas žino, ką daro ;)
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-01-21 07:51:27
Gražus susitikimas.
Gilūs Jūsų prisiminimai, jei iš ten tiek daug galima semti.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-21 00:37:49
tegu sau sako.
Pelėda žino –
laikas randa
savo taką ;)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-21 00:21:22
Belieka paimti į mėgstamiausius ir nekomentuoti. O ką pasakyt?
Anonimas
Sukurta: 2010-01-21 00:09:34
Ketvirta strofukė žaviai sublyksi.