Beširdi medi, ar tau skauda,
kai pjauna tavo šerdį?
Gal tik pjūklas rauda,
įpjaudamas kamieną,
nugenėdamas šakas,
palaužia lyg į dangų ištiestas rankas.
Gaivus medienos kvapas,
skiedros į šalis pabyra
ir atneša iš girios jausmą
šventą, tyrą –
gal teks supuot mažylį,
sekt pasakas nebyliai
apie vėją, saulę ir laukus,
sugerti džiaugsmo ašaras
ir tyliai užaugint vaikus.
O gal tiesiog beširdis tas,
kuris tave pakirto –
nuobliuos šešias lentas,
ir tavo liaunas kūnas pakeleiviu bus
kelionėj paskutinėj žmogui –
į kapus...
Ir viskas bus kaip buvę-
mes vėl auginsim, mokysim vaikus
sodinti medį,
kuris sutinka ir palydi mus.
--———————————————-
Gyvenimas trapus kaip medis,
bet didingas, prasmingas
ir kaip medis – nuostabus.
Maybe
2010-01-19 20:17:54
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-01-20 21:18:41
Ir viskas bus kaip buvę-
Taip vis sukasi amžinybės ratas. Gražus ėjimas. Juk išties "Gyvenimas trapus kaip medis".
Anonimas
Sukurta: 2010-01-20 09:03:10
Toks nuoširdus jausmas visame eilėraštyje juntamas:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-20 03:57:26
Gal išmokyti vaikus sodinti medį ir yra visa mūsų gyvenimo prasmė? Reikia pagalvoti...
Anonimas
Sukurta: 2010-01-19 22:31:15
Nereikia tos didaktikos gi. Siūlyčiau daugiau nutylėti nei pasakyti.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-01-19 20:49:33
Kodėl - beširdis medis, šerdis jo širdis...skauda ;)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-01-19 20:30:11
Gražios eilės medžiui. Žinoma, kad skauda, o kai tokį eilėraštį kas skaitytų, tai džiaugtųsi :)
Anonimas
Sukurta: 2010-01-19 20:28:10
...tikras.
mes vėl auginsim, mokysim vaikus
sodinti medį,
kuris sutinka ir palydi mus.
Mano suaugusi dukra kasdien mato prie savo langų kadaise pasodintus beržus jos pačios. O jie aukšti aukšti, ir kokios paukščių giesmės skamba ant jų šakų...
Labai patiko. Išmąstytas, gražus kūrinys. Skauda ir medžiui...
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2010-01-19 20:27:31
Prsmingos eilės, o dar prasmingesnė pabaiga.