Raudoni lyg pomidorai
pūpso mano kaspinai,
aš keliauju kur tik noriu –
jūra suošė linai.
Mano smėlis, mano kelias,
mano – aš esu karalius.
Žemuogėm pakvipo vėjas –
ką gi, šiandien man bus balius.
Kur esu – nesužinosi,
pirštą įkišu į nosį,
pienu kvepiančią suknelę
apkabinus atsistosiu.
Taip lėkiau aš,
taip skubėjau
ir visai nepastebėjau –
išsidraikė kaspinai,
susigūžė milžinai,
ugnimi pavirto saulė,
kai likau krapštyti nosį
prieš apnuogintą pasaulį...
Maybe
2010-01-18 11:31:13
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-01-19 12:54:52
Vaikystę menantis turbū?:)
Na, kelčiau į Kūrybą vaikams:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-18 23:46:37
Įsivaizduoju maža strazdanota mergytę stovinčia sukryžiuotomis kojomis ir lėle rankoje. Ir vienas pirštas nosyje:)... Tikrai smagus.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-18 23:30:43
turbūt niekada,aš fantastiškai beviltiška... :(
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-01-18 17:26:23
na kada gi aš tave išmokysiu nerimuoti vienodų kalbos dalių.!!! smagus eiliukas;)
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-01-18 14:47:49
Smagus...Patiko:))
Anonimas
Sukurta: 2010-01-18 11:37:01
užaugai :) gerai parašei:)