Meilei ir Tau

I
Akimirka


Lyg apyniai vyniojosi pailsę rankos,
Kvepėjo pievų kerinti tyla...
Atrodė, ši minutė - vandenynas,
O Tu - dar nerasta sala...

Į tylą svaigulingą pasinėręs,
Glaudžiausi prie salos krantų.
Ir nežinau ... ar buvo tas pasaulis atsivėręs,
Ar buvo ta sala - tai Tu?..

II
Kas tu?..

Kas tu, saulėtekio mergaite,
Kas be manęs?

Kam tavo akių gelmė,
Jei ne man paskęsti?

Kam tavo plaukų tėkmė,
Jei ne man paklysti?

Kam tavo lūpų kaitra,
Jei ne man sudegti?

Kam tavo kaklo baltuma,
Jei ne man apakti?

Kam tavo krūtų tyluma,
Jei ne mano audrą nutildyt?

Kam tavo dubens sietuva,
Jei ne mano troškulį pagirdyt?

Kam tavo minčių gijos,
Jei ne man išausti ,,myliu\"?

Kas tu, saulėtekio mergaite,
Kas be manęs?..
Antanas Gintautas

2010-01-18 00:48:49

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2010-01-19 12:37:46

Pirma dalis pusėtina, bet abtra visai ne kas.

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2010-01-18 23:16:25

tikrai jausmingas ir skausmingai gaivus,patiko :)

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2010-01-18 13:57:14

lausmingas

Anonimas

Sukurta: 2010-01-18 13:16:47

Taip, pirma dalis tvirtesnė.

Anonimas

Sukurta: 2010-01-18 11:32:37

Pirma dalis, nepaisant tūkstantį kartų atrastos neatrastos salos, visai patiko, na bent jau skaitėsi ir nevertė galvoti kam man tai skaityti. Antra... - jau kažkur nuo vidurio galvojau viską mesti... Su klausymais ištiesų galima gražiai sužaisti, tačiau čia aš to žaismo nematau.

Vartotojas (-a): jane doe

Sukurta: 2010-01-18 10:43:57

ilgesinga ir meilinga