I
Akimirka
Lyg apyniai vyniojosi pailsę rankos,
Kvepėjo pievų kerinti tyla...
Atrodė, ši minutė - vandenynas,
O Tu - dar nerasta sala...
Į tylą svaigulingą pasinėręs,
Glaudžiausi prie salos krantų.
Ir nežinau ... ar buvo tas pasaulis atsivėręs,
Ar buvo ta sala - tai Tu?..
II
Kas tu?..
Kas tu, saulėtekio mergaite,
Kas be manęs?
Kam tavo akių gelmė,
Jei ne man paskęsti?
Kam tavo plaukų tėkmė,
Jei ne man paklysti?
Kam tavo lūpų kaitra,
Jei ne man sudegti?
Kam tavo kaklo baltuma,
Jei ne man apakti?
Kam tavo krūtų tyluma,
Jei ne mano audrą nutildyt?
Kam tavo dubens sietuva,
Jei ne mano troškulį pagirdyt?
Kam tavo minčių gijos,
Jei ne man išausti ,,myliu\"?
Kas tu, saulėtekio mergaite,
Kas be manęs?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-01-19 12:37:46
Pirma dalis pusėtina, bet abtra visai ne kas.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-18 23:16:25
tikrai jausmingas ir skausmingai gaivus,patiko :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-01-18 13:57:14
lausmingas
Anonimas
Sukurta: 2010-01-18 13:16:47
Taip, pirma dalis tvirtesnė.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-18 11:32:37
Pirma dalis, nepaisant tūkstantį kartų atrastos neatrastos salos, visai patiko, na bent jau skaitėsi ir nevertė galvoti kam man tai skaityti. Antra... - jau kažkur nuo vidurio galvojau viską mesti... Su klausymais ištiesų galima gražiai sužaisti, tačiau čia aš to žaismo nematau.
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2010-01-18 10:43:57
ilgesinga ir meilinga